tai kas gražu...

Meilės mieste Paryžiuje gyvena jauna, žavi ir naivi mergina vardu Amelija. Nuo pat vaikystės į pasaulį ji žiūrėjo visai kitokiomis akimis. Sukrėsta netikėtos mamos mirties (tiesiai ant jos užkrito nuo Noterdamo katedros nušokusi savižudė turistė iš Kanados) ir visiškai nekreipiančio į ją dėmesio tėčio, kuris buvo prilietęs dukrelę tik vieną kartą ir tai dėl eksperimento, ji pradėjo domėtis labai keistais dalykais - pastebėti pačius nereikšmingiausius dalykus (pvz. tarakoną ant kino ekrano), užlipus ant namo stogo, suskaičiuoti, kiek žmonių Paryžiuje tą akimirką patiria orgazmą, kolekcionuoti akmenukus, kaišioti ranką į statinę su kruopomis ir t.t.
Užaugusi Amelija dirba kavinėje ir gyvena išnuomuotame bute Monmartro rajone, bet jaučiasi labai vieniša. Tačiau po to ateina diena, po kurios viskas apsiverčia aukštyn kojom. Per televizorių pamačiusi reportažą apie tragišką princesės Dianos mirtį, Amelija paleidžia iš rankų apvalų dangtį, kuris nurieda iki kambario sienos ir išjudina iš vietos vieną plytą. Už jos mergina suranda senovišką dėžutę su nepažįstamo žmogaus nuotraukomis, plastmasinėmis figūrėlėmis ir kitokiomis smulkmenomis.
Pamačiusi kokį džiaugsmą suteikė ta dėžutė jos savininkui, Amelija nusprendžia padėti kitiems likimo atstumtiems žmonėms ir tampa savotiška fėja. Mergina įtikina senyvo amžiaus dailininką, kad jam visai nereikia kiekvienais metais per pastaruosius 20 metų tapyti to paties paveikslo; išlaisvina savo draugę nuo nepatinkančio buvusio meilužio ir įperša jį kitai kavinės darbuotojai; pavagia vieną savo tėvo restauruojamą dekoratyvinį nykštuką ir priverčia patikėti, kad šis keliauja po pasaulį; labai originaliu būdu numalšina daržovių parduotuvės savininko pyktį ir sutaiko su jaunu darbuotoju, kurį nepagrįstai kaltino nesąžiningumu; padirbinėja jau mirusio žmogaus meilės laiškus namo šeimininkei, įsitikinusiai, kad mylimas vyras ją paliko.
Galiausiai Amelija suranda dienoraštį ir įsimyli jį parašiusį vaikiną, kurio niekada nematė ir nebuvo susitikusi. Mergina tiesiog įtikėjo, kad būtent Nino yra jos širdžiai skirtas draugas. Jis telefono atsakiklyje palieka labai juokingus pasveikinimus, laisvalaikiu dirba pornoparduotuvėje, vieną kartą per savaitę vaidina vampyrą astrakcionų parko siaubo kambaryje ir kolekcionuoja nepavykusias nekokybiškas nuotraukas. Iš dienoraščio Amelija sužino, kad jos svajonių vaikinas labai nori išsiaiškinti žmogaus, kurio nuotraukas suranda prie kiekvienos Paryžiaus momentinės fotokabinos, asmenybę ir nusprendžia pagelbėti Nino, palikdama įvairiose vietose savo nuotraukas, kurios turėtų parodyti vaikinui kelią iki kavinės. Jeigu jų susitikimas vis dėlto įvyks, tai bus nepakartojama proga pasakyti žodžius "Aš tave myliu".

Nuostabus, nuoširdus, juokingas, magiškas ir nepamirštamas filmas apie labai keistą pasaulį, kuriame, skambant multinstumentalisto Yanno Tierseno muzikai, išsipildo pačios netikėčiausios svajonės; kuriame mėlyną dangų puošia pliušinių meškiukų formos debesys; kuriame mikrobangų krosnelės apie paruoštą maistą informuoja telefoniniu skambučiu; kuriame dekoratyviniai nykštukai keliauja po įvairias pasaulio šalis ir dar siunčia savo nuotraukas prie įžymių vietų; kuriame neturtingi vargšai atsisako paimti aukojamus pinigus, nes sekmadieniais nedirba; kuriame į pensiją išėję bilietų kontrolieriai kompastiruoja sodo augalų lapus; kuriame mirtis prilyginama paprasčiausiam linksmam žaidimui; kuriame kiekvienas žmogus anksčiau ar vėliau suras savo gyvenimo sielą.