te tau gniuzte i veida! |
2007-11-19
2007-10-31
tai kas gražu...
Meilės mieste Paryžiuje gyvena jauna, žavi ir naivi mergina vardu Amelija. Nuo pat vaikystės į pasaulį ji žiūrėjo visai kitokiomis akimis. Sukrėsta netikėtos mamos mirties (tiesiai ant jos užkrito nuo Noterdamo katedros nušokusi savižudė turistė iš Kanados) ir visiškai nekreipiančio į ją dėmesio tėčio, kuris buvo prilietęs dukrelę tik vieną kartą ir tai dėl eksperimento, ji pradėjo domėtis labai keistais dalykais - pastebėti pačius nereikšmingiausius dalykus (pvz. tarakoną ant kino ekrano), užlipus ant namo stogo, suskaičiuoti, kiek žmonių Paryžiuje tą akimirką patiria orgazmą, kolekcionuoti akmenukus, kaišioti ranką į statinę su kruopomis ir t.t.
Užaugusi Amelija dirba kavinėje ir gyvena išnuomuotame bute Monmartro rajone, bet jaučiasi labai vieniša. Tačiau po to ateina diena, po kurios viskas apsiverčia aukštyn kojom. Per televizorių pamačiusi reportažą apie tragišką princesės Dianos mirtį, Amelija paleidžia iš rankų apvalų dangtį, kuris nurieda iki kambario sienos ir išjudina iš vietos vieną plytą. Už jos mergina suranda senovišką dėžutę su nepažįstamo žmogaus nuotraukomis, plastmasinėmis figūrėlėmis ir kitokiomis smulkmenomis.
Pamačiusi kokį džiaugsmą suteikė ta dėžutė jos savininkui, Amelija nusprendžia padėti kitiems likimo atstumtiems žmonėms ir tampa savotiška fėja. Mergina įtikina senyvo amžiaus dailininką, kad jam visai nereikia kiekvienais metais per pastaruosius 20 metų tapyti to paties paveikslo; išlaisvina savo draugę nuo nepatinkančio buvusio meilužio ir įperša jį kitai kavinės darbuotojai; pavagia vieną savo tėvo restauruojamą dekoratyvinį nykštuką ir priverčia patikėti, kad šis keliauja po pasaulį; labai originaliu būdu numalšina daržovių parduotuvės savininko pyktį ir sutaiko su jaunu darbuotoju, kurį nepagrįstai kaltino nesąžiningumu; padirbinėja jau mirusio žmogaus meilės laiškus namo šeimininkei, įsitikinusiai, kad mylimas vyras ją paliko.
Galiausiai Amelija suranda dienoraštį ir įsimyli jį parašiusį vaikiną, kurio niekada nematė ir nebuvo susitikusi. Mergina tiesiog įtikėjo, kad būtent Nino yra jos širdžiai skirtas draugas. Jis telefono atsakiklyje palieka labai juokingus pasveikinimus, laisvalaikiu dirba pornoparduotuvėje, vieną kartą per savaitę vaidina vampyrą astrakcionų parko siaubo kambaryje ir kolekcionuoja nepavykusias nekokybiškas nuotraukas. Iš dienoraščio Amelija sužino, kad jos svajonių vaikinas labai nori išsiaiškinti žmogaus, kurio nuotraukas suranda prie kiekvienos Paryžiaus momentinės fotokabinos, asmenybę ir nusprendžia pagelbėti Nino, palikdama įvairiose vietose savo nuotraukas, kurios turėtų parodyti vaikinui kelią iki kavinės. Jeigu jų susitikimas vis dėlto įvyks, tai bus nepakartojama proga pasakyti žodžius "Aš tave myliu".
Nuostabus, nuoširdus, juokingas, magiškas ir nepamirštamas filmas apie labai keistą pasaulį, kuriame, skambant multinstumentalisto Yanno Tierseno muzikai, išsipildo pačios netikėčiausios svajonės; kuriame mėlyną dangų puošia pliušinių meškiukų formos debesys; kuriame mikrobangų krosnelės apie paruoštą maistą informuoja telefoniniu skambučiu; kuriame dekoratyviniai nykštukai keliauja po įvairias pasaulio šalis ir dar siunčia savo nuotraukas prie įžymių vietų; kuriame neturtingi vargšai atsisako paimti aukojamus pinigus, nes sekmadieniais nedirba; kuriame į pensiją išėję bilietų kontrolieriai kompastiruoja sodo augalų lapus; kuriame mirtis prilyginama paprasčiausiam linksmam žaidimui; kuriame kiekvienas žmogus anksčiau ar vėliau suras savo gyvenimo sielą.
Užaugusi Amelija dirba kavinėje ir gyvena išnuomuotame bute Monmartro rajone, bet jaučiasi labai vieniša. Tačiau po to ateina diena, po kurios viskas apsiverčia aukštyn kojom. Per televizorių pamačiusi reportažą apie tragišką princesės Dianos mirtį, Amelija paleidžia iš rankų apvalų dangtį, kuris nurieda iki kambario sienos ir išjudina iš vietos vieną plytą. Už jos mergina suranda senovišką dėžutę su nepažįstamo žmogaus nuotraukomis, plastmasinėmis figūrėlėmis ir kitokiomis smulkmenomis.
Pamačiusi kokį džiaugsmą suteikė ta dėžutė jos savininkui, Amelija nusprendžia padėti kitiems likimo atstumtiems žmonėms ir tampa savotiška fėja. Mergina įtikina senyvo amžiaus dailininką, kad jam visai nereikia kiekvienais metais per pastaruosius 20 metų tapyti to paties paveikslo; išlaisvina savo draugę nuo nepatinkančio buvusio meilužio ir įperša jį kitai kavinės darbuotojai; pavagia vieną savo tėvo restauruojamą dekoratyvinį nykštuką ir priverčia patikėti, kad šis keliauja po pasaulį; labai originaliu būdu numalšina daržovių parduotuvės savininko pyktį ir sutaiko su jaunu darbuotoju, kurį nepagrįstai kaltino nesąžiningumu; padirbinėja jau mirusio žmogaus meilės laiškus namo šeimininkei, įsitikinusiai, kad mylimas vyras ją paliko.
Galiausiai Amelija suranda dienoraštį ir įsimyli jį parašiusį vaikiną, kurio niekada nematė ir nebuvo susitikusi. Mergina tiesiog įtikėjo, kad būtent Nino yra jos širdžiai skirtas draugas. Jis telefono atsakiklyje palieka labai juokingus pasveikinimus, laisvalaikiu dirba pornoparduotuvėje, vieną kartą per savaitę vaidina vampyrą astrakcionų parko siaubo kambaryje ir kolekcionuoja nepavykusias nekokybiškas nuotraukas. Iš dienoraščio Amelija sužino, kad jos svajonių vaikinas labai nori išsiaiškinti žmogaus, kurio nuotraukas suranda prie kiekvienos Paryžiaus momentinės fotokabinos, asmenybę ir nusprendžia pagelbėti Nino, palikdama įvairiose vietose savo nuotraukas, kurios turėtų parodyti vaikinui kelią iki kavinės. Jeigu jų susitikimas vis dėlto įvyks, tai bus nepakartojama proga pasakyti žodžius "Aš tave myliu".
Nuostabus, nuoširdus, juokingas, magiškas ir nepamirštamas filmas apie labai keistą pasaulį, kuriame, skambant multinstumentalisto Yanno Tierseno muzikai, išsipildo pačios netikėčiausios svajonės; kuriame mėlyną dangų puošia pliušinių meškiukų formos debesys; kuriame mikrobangų krosnelės apie paruoštą maistą informuoja telefoniniu skambučiu; kuriame dekoratyviniai nykštukai keliauja po įvairias pasaulio šalis ir dar siunčia savo nuotraukas prie įžymių vietų; kuriame neturtingi vargšai atsisako paimti aukojamus pinigus, nes sekmadieniais nedirba; kuriame į pensiją išėję bilietų kontrolieriai kompastiruoja sodo augalų lapus; kuriame mirtis prilyginama paprasčiausiam linksmam žaidimui; kuriame kiekvienas žmogus anksčiau ar vėliau suras savo gyvenimo sielą.
2007-09-30
nu jau blyn... toki neta pasijungem barake,kad eisa sau...:/ i bloga iejau per pusvalandi!
Kaip kas gyvenat?
Zinokit labai smagu buvo vienas dalykas, kai atvaziavus i Vilniu ir suzinojau apie slapta blogo skaitytoja.. :D buciau net neitarus. Labai malonu,kai zmogus paklausia: -Adrija, o kodel blogo neberasai? :) Aciu malonus, paslaugus ir draugiskas zmogeli. :)
hm..Nerasau kazkodel... nzn... gal, vel pradesiu.tik galetu netas spartesnis but,tada... na,o jei atrasiu dar koki skaitytoja, tai tada tikrai. :D Na, gal siam kartui tiek,labai noriu miego. iki :)
Kaip kas gyvenat?
Zinokit labai smagu buvo vienas dalykas, kai atvaziavus i Vilniu ir suzinojau apie slapta blogo skaitytoja.. :D buciau net neitarus. Labai malonu,kai zmogus paklausia: -Adrija, o kodel blogo neberasai? :) Aciu malonus, paslaugus ir draugiskas zmogeli. :)
hm..Nerasau kazkodel... nzn... gal, vel pradesiu.tik galetu netas spartesnis but,tada... na,o jei atrasiu dar koki skaitytoja, tai tada tikrai. :D Na, gal siam kartui tiek,labai noriu miego. iki :)
2007-09-11
2007-07-24
Naujas irasas
Galvoj ir sirdy man makalyne. tai as vadinu depresija.lengva. dbr viskas verziasi kazkokia keista forma- liudna linksma, juokiuosi verkiu,pykstu,gailiu kaltinu, keikiu, miegu,verkslenu,tikiuosi, laukiu, spjaunu. visko po truputi. ateina vakaras ir viskas baigiasi ramuma, pasibadziojant lauke,viena kita sms, muzika, senu foto perziurejimas ir miegas. ne...,siaip visa depresija ramumo pilna... tai visai gerai tada....
labai negerai, kad negaliu cia parasyti tada, kuomet lb noriu ir lb reikia. man paciai daug kas tada paaisketu. mane liudina nesupratingumas. juokina persistengimas. pykti paciai sau, bet ne ant saves-manau, yra gerai. mokyti 10 kartu to paties, be pastangu is kito puses-nesamone.
Labai man patinka toks oras kur buvo vakar vakare ir siandien. ir tinka. :)
O....... dziaugiausi vakaryksciu atradimu ,bet ir tas mane nuliudino siandien.. as gyvenu prie kapu ir kartais eiman su mama pasivaiksciot.paplepam, apziurim kas kaip tvarkosi ir t.t
mes radom naujai pastatyta paminkla,toki grazoka.ten Marija,o viduryje yra isskobta sirdis ,o toje sirdyje, per pora dienu, susuko lizda pauksciukas :) purpt ,isskrido,priejau,ziu,ten toks plikutis mazas raitosi.. ir kiausinukai dar yra... nelieciau nieko ir per arti nejau,zinau,kad negalima. vakar nufotkinau. ir ejau siandien. lizde plikucio nebuvo, vienas kiausinis lizde,kitas ant zemes... ai, sunervino mane... :/
tai tokios tokeles, tebunie.
ir tik nereikia man komentaru,kad nai nai nai.., praeis ir man taip buna...ar panasiai. vat ir nebuna jum taip, nes niekas ir nezinot kaip cia istikruju yra..... nesvarbu ka as cia rasau.
skaitykit ir parasykit kanors kas su tuo nebutu susije, nes nenoriu, ir man bus malonu. arba skaityki ir nieko nerasykit. arba neskaitykit, nes pati depresijom smirdanciu irasu nemegstu. aciu, sypsausi. :)
labai negerai, kad negaliu cia parasyti tada, kuomet lb noriu ir lb reikia. man paciai daug kas tada paaisketu. mane liudina nesupratingumas. juokina persistengimas. pykti paciai sau, bet ne ant saves-manau, yra gerai. mokyti 10 kartu to paties, be pastangu is kito puses-nesamone.
Labai man patinka toks oras kur buvo vakar vakare ir siandien. ir tinka. :)
O....... dziaugiausi vakaryksciu atradimu ,bet ir tas mane nuliudino siandien.. as gyvenu prie kapu ir kartais eiman su mama pasivaiksciot.paplepam, apziurim kas kaip tvarkosi ir t.t
mes radom naujai pastatyta paminkla,toki grazoka.ten Marija,o viduryje yra isskobta sirdis ,o toje sirdyje, per pora dienu, susuko lizda pauksciukas :) purpt ,isskrido,priejau,ziu,ten toks plikutis mazas raitosi.. ir kiausinukai dar yra... nelieciau nieko ir per arti nejau,zinau,kad negalima. vakar nufotkinau. ir ejau siandien. lizde plikucio nebuvo, vienas kiausinis lizde,kitas ant zemes... ai, sunervino mane... :/
tai tokios tokeles, tebunie.
ir tik nereikia man komentaru,kad nai nai nai.., praeis ir man taip buna...ar panasiai. vat ir nebuna jum taip, nes niekas ir nezinot kaip cia istikruju yra..... nesvarbu ka as cia rasau.
skaitykit ir parasykit kanors kas su tuo nebutu susije, nes nenoriu, ir man bus malonu. arba skaityki ir nieko nerasykit. arba neskaitykit, nes pati depresijom smirdanciu irasu nemegstu. aciu, sypsausi. :)
2007-07-19
Nafik,tyliu! :/
siryt buvo marmaliene2. nzn ar skani. su ananasais ir ne tokiu jogurtu. :/ nu o gal ir skanoka,nzn nzn..
as labai noriu pasigamint sraigiu vynuoginiu, kai bunu zapysky,tai ten tiesiog maistas pastoviai sliauzioja,bet niekas neprisideda prie mano idejos. nu ir paciai problema tik ta,kad jas nukenksmint reiktu. tai gailoka,negaleciau..
Monikut,iskart atleisk, bet as noriu paragauti tavo draugiu... :)
gal kazkas nori kartu?
Arnai, prisijungi? bet ir gamint turetum.. :)
siryt buvo marmaliene2. nzn ar skani. su ananasais ir ne tokiu jogurtu. :/ nu o gal ir skanoka,nzn nzn..
as labai noriu pasigamint sraigiu vynuoginiu, kai bunu zapysky,tai ten tiesiog maistas pastoviai sliauzioja,bet niekas neprisideda prie mano idejos. nu ir paciai problema tik ta,kad jas nukenksmint reiktu. tai gailoka,negaleciau..
Monikut,iskart atleisk, bet as noriu paragauti tavo draugiu... :)
gal kazkas nori kartu?
Arnai, prisijungi? bet ir gamint turetum.. :)
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)
