Žodžiu teip....

Žodžiu teip... Aš pykstu. o gal nepykstu, gal net ne ant jo, bet ant savęs. daugiau nebesistengsiu. :/ viskas kaip dažniausiai... ai, ir gerai. ir čia gal net ne pyktis, o liudesys gal ir t.t
taip taip.... žinau...nesamonė...,bet negaliu trint, rašau ką noriu, todėl geriau tiesiog pakeisiu temą :)
Keičiu temą.
Norėjau anądien iš Vilniaus parvešti draugelį- šuniuką. Tai pasikviečiau Kostą ir važiavom i gyvūnų prieglaudą. ech..... tikrai kaip per filmus. Tik atėjom,o mažiuliai šunyčiai iškart pribėgo žaismingai besimaivydami ir tarsi konkuruodami tarpusavyje-paimk mane ,paimk mane.... gražučiai. ir toki protingi. o kiek gražių kilmingų paliktų likimo valiai ten... po dvieju savaičių laikymo juos užmigdo jei niekas nepasiima. gaila buvo.., norėjosi visus paimti...
Siūlau betkam ten apsilankyti, aš čia nupasakot nemoku. net kietuolis Kostas po apsilankymo manęs liūdnai paklausė- Adrija, kodėl tu mane čia vežeisi? -Dabar mano nuotaka pasikeitė ir liūdna....
Aš nesuprantu kodėl žmonės meta tukstančius litų įsigydami augintinius, kuomet galima....